Leisk savo sidaisyti taip,
Kaip tavo kūnui dabar norisi.
Galbūt sėdė sugrįžiavusi kojas,
Galbūt guli.
Svarbiausia,
Kad kūnas galėtų ilsėtis,
O sėla – kvepuoti.
Užmerk akis,
Nes šiandien,
Šį rytą,
Tu netik žiūrėsi,
Tu matysi.
Netik girdėsi,
Bet išgirsi,
Netik gyventi,
Bet būsi gyva.
Leisk savo įkvėpti,
O iškvėpdama paleisk naktį.
Visus sapnų fragmentus,
Visus net pažintus pojučius,
Iškvėpk kaip rūko ir stebėk,
Kaip rytas vėl tave kūrė iš naujo.
Tavo kūnas vis dar šiltas po mėgo,
Kaip ką tik sudigęs pumpūros pažemėms,
Jis pasiruošęs ir siskleist,
Kvepuok į tą gyvybę.
Pajausk,
Kaip su tiekvieno iškvėpimu pasaulis eina į tave,
O su tiekvieno iškvėpimu tu eini į pasaulį.
Dabar mintisei ištarka.
Aš čia.
Aš gyva.
Aš tekinga.
Nėra jokio reikia būti tekinga.
Yra tik vietimas.
Prisiliesti prie tų gyvenimo vietų,
Kurios jau dabar pilnus davanų.
Pirmiausia.
Tavo kvepavimas.
Užčiuopk jį.
Jis visą laiką buvo su tavimi,
Net kai tu apie jį negalvoji.
Kiekvienas į kvėpimas duovana.
Kiekvienas iš kvėpimas leidimas būti laisvai.
Kvepuok sąmoningai.
Tarsi pasirašytum gyvybės sutartį iš naujo.
Tarsi sakytum pasaulį.
Taip.
Dar kartą.
Šiandien irgi.
Taip.
Tyliai padėkok savo plaučiams.
Širdžiai.
Kepiniams.
Skrandžiai.
Kiekvienai mažyti įlastelę sąmoniai,
Kuri,
Net kai tu mėgi,
Dirba tavo labą.
Dabar pereik kviepuojučiui.
Ar girdi rytinius garsus?
Gal tai paukščiai?
Vėjas už langą?
Gal tavo pačios kvepavimas?
Kiekvienas garsas yra tik priminimas.
Tu esi tarbiųjųjų.
O dabar prisilietimai.
Pajausk savo kūną.
Drabužus.
Patalynė.
Grindis po kojonus.
Ar kėdę po sėdmenimis?
Visa tai laiko tave.
Tu nesklendi ore.
Tu esi laikoma.
Tu ne viena.
Pasaulis tave neša.
Padėkok už šį laikymą.
Už žemės trauką.
Už gravitaciją,
Kuri sako,
Tau čia vieta.
O dabar įsivaizduok šviesą.
Net jei laukia apsiniaukia.
Net jei dar tamso.
Šviesa ateina.
Ji kasdien kyla vardant tavęs.
Ne kad baustų,
Bet kad apšviestų.
Ne kad teistų,
Bet kad parodytų.
Tu esi.
Pajausk,
Kaip šviesa lietai liečia tavo veidą.
Smilkinus.
Kapla.
Krutinė.
Ilva.
Pėdas.
Su kiekvienu šviesos prisilietimu tu gali tarti.
Dėkuoju.
Dėkuoju.
Dėkuoju.
Dėkuoju už šį rytą.
Dėkuoju už naują pradžią.
Dėkuoju už galimybę milėti,
Klysti,
Kurti,
Renktis.
Įsivaizduok prieš savę tagą.
Jis vingiuoja,
Bet yra nutiestas tavo vardu.
Kiekvienas žingsnis jame bus tavo.
Tu niekada nesi ne savo vietoje,
Nes šis kelias niekada nebuvo nieki nuo kitų.
Sutelk dėmesį į širdį,
Pajaus jos splatybę,
Jos trapumą.
Jos galia.
Jos pasirinkimas šią dieną dar kartą milėti.
Ir būti milima.
Padėkok už tą meilės galia savyje.
Net jai dar nejauti,
Ji čia.
Net jai sužaista,
Ji čia.
Net jai paslėpta,
Ji čia.
Pasilik dar akimirkaitylos.
Leisk savo tiesiog būti.
Be tikslo.
Be planų.
Be pareigos.
Tik dėkingume.
Tik dvelksme.
Tik švelneme.
Taip.
Ir kai būsi pasiruošusi,
Grįžk į širdį.
Pajaus pirštus.
Kojų padus.
Atmerk atės.
Pasitik šią dieną,
Iki išpakuotum dovaną.
Su smalsumo,
Lėtais judėsiais ir širdimi pasirengu senu stebti.